Lietovuos liaudės koltūras cėntros ėr Pasaulė lietoviū dainū švėntės fonds 1999 metās īsteigė metū nomėnacėjės geriausīms mėgiejū mēna kolektīvams ėr anū vaduovams. 
      So dėdžiausio maluonomo informoujem, kad teatra nomėnacėjū skīrėma komisėjė geriausio suaugusiūjū mėgiejū teatro 2009 - asēs metās pripažėna Skouda koltūras cėntra Žemaitiū teatra ėr anuo vaduova Edmunda Untuli, vuo vokalėniū ansambliū nuomėnacėjū skīrėma kuomisėjė geriausio kamerėnio ansamblio pripažėna Skouda koltūras cėntra muotrėškū dueta: Kristina Petrauskienė ėr Rāsa Nikartienė (vad. Rāsa Nikartienė). Tuokio būdo Skouda koltūras cėntros šimēt gaus net do garbingus apdovėnuojėmus. Sveikėnam lauretus ėr koltūras cėntra derektuoriū Vidmanta Valinski, linkam kū geriausės sėkmies vėsūsė anū kūrībiniūsė sumanīmūsė ėr darbūsė. 
      Kuova 6 d. Skouda koltūras cėntrė bus surėngts laureatū pasiruodīms ėr Auksa paukštiū iteikėma iškėlmės.

     
      1918 m. vasarė 16 d. rītė Lietovuos tarība pasėrāšė Lietovuos valstībės atkūrėma ākta, katras labā paprastā ėr glaustā paskelbė, ka atstatuoma Lietovuos valstībė so suostėnė Vilniou ėr atskėrama nu vėsū valstībėniū rīšiū, kumet nuors bovosiū so kėtuom tautuom. Sovietėnės okupacėjės metās Vasarė 16-uoji kap švėntė bova draudama minietė. Bile koks lietoviū puolitėnės savėmuonės pasėreiškėms griesė sovietėnės imperėjės stabėlomou ėr griežčiausiuom priemuoniem bova sluopėnams. Pėrma karta Vasarė 16-uojė bova oficelē paminieta 1989 metās Muokslū akademėjuo vīkosem puosėdie. Vasarė 16-uosės ākts atkorts 1990 m. kuova 11 d.
      Vasarė 16 - uosės rėngėnē:
11 adīn – Vielevas pakėlėms pri Mūra krīžiaus.
13 adīn – Skouda koltūras cėntrė vīks koncerts. Anamė skombies sveikėnėma žuodē, tradėcėškā apduovėnuosem "Metū šeimīn", J. Vīšniauskas pristatīs sāva knīnga "Dvars pri Aleksandrėjės" ėr koncertous Pakruojė koltūras cėntra kuolektīvā.

     
      Ožgavienės - vėina savėtiausiū ėr žaismėngiausiū tradicėniū švėntiū. Senė žmuonės rukoudavuos - jeigo Ožgavieniū nešvėntėnsi, tumet vėsus metus nu biedū neatsėgīnsi.
      Lietovėškū Ožgavieniū tradicėjė īr parėjusi ėš pėrmīkštės žemdėrbīstės laikū. Seniau ta švėntė bova vadėnama Ragotė (Ragučio) švėntė.  Ana īr paskotėnė mesuos valgīma dėina, žėimuos palīdū, žėimuos ėšvarīma, kėtū da vadėnama vaisėngoma žadėnėma, skalsuos ėr gausoma skatėnėma švėntė.
Ožgavieniū rėngėnē:
17 adīn – Ožgavieniū švėntė Skouda koltūras cėntra skverelie.
Ožgavienės švēsem ėr Muosiedie, Poudkaliūs (17 adyn), Barstītiūs.

       
          Respoblėkėnis solėstū ėr vuokalėniū ansambliū konkursos SĖDABRĖNĒ BALSĀ nu 1971 m. organėzuonams periuodėškā kas pėnkė metā.
         Aštontasis SĖDABRĖNIŪ BALSŪ 2010 konkursos tēs tou prasminga tradicėjė, gaivintė kamerėnė mozėkavėma tradicėjės, aktīvintė tou vokalėnī žanra, dainėninkū veikla, ogdītė solistū ėr vokalėniū ansambliū meistrėškoma, propaguotė lietoviū kompuozėtuoriū propesiuonalū ėr miegiejū autorėnė kūrībā, īvertėntė vokalėniū ansambliū menėnī līgī, ėšrinktė geriausius.
          I turs Skoudė vīks kuova 5 d. 17 adīn, Skouda koltūras cėntrė.  Anamė roušas dalīvautė vokalėnē kolektīvā ėš Barstītiū, Muosiedė, Skouda, Šatiū.
           Dalīvēms līnkam sėkmies.

      Gerbemė mūsa poslapė lonkītuojē, informounam, kad tesdamė  žemaitėškoma tradicėjės, pakeitiem tinklālapė adresa ėr nu šiuolėi mumis pasėiksėt naršīklės adresa eilutie sorėnkė  www.skouds.lt. Senāsis  poslapė adresos www.skuodaswelcome.lt bus aktīvus ėkė šiū metū  rogsiejė mienesė, tep kad bus laika persiorentoutė ramē ėr be sumaištėis.

    Kaima torėzma sodībū, nakvīnės ėr pusrītiū, turistiniū stovīklū gaspaduorems prėmėnam, ka Skouda rajuona savivaldībės administracėjės Koltūras ėr torėzma skīriou Jūs galēt ėšsėimtė pažīmiejėmā teiktė   Kaima torėzma, nakvīnės ėr pusrītiū,ī torėstinės stovīklas paslaugas. Tep pat Jūs būsēt ožregėstruotė Torėzma paslaugū registre.

    Daugiau informacėjės...   

       
           Skouda rajuona savivaldībės administracėjės Kultūras ėr turėzma skīrius īgīvendėn
Skouda - žemaitėškiausia Lietovuos rajuona - koncepcėjė. Kultūras ėr  turizma skīriaus logotipe nauduojams tarmėšks Skouda pavadėnėms - Skouds. Vo interneta svetainie  www.skuodaswelcome.lt  īr šūkis - "Čia žemaitiškiausio Lietuvos miesto svetainė". Skouda rajuona savivaldībės tarība veinintelė Lietovuo sava darbā  reglamente īteisėn žemaitėškā tarme, katrou rukounas Tarības posiediu meto. Igīvendėnont žemaitėškiausia mietsa idieja, nourem sokortė Žemaitiū - lietuviū kalbū žuodīnā skuodiškiams ī mieta svetiams. Rašīket mums žemaitėškus žuodius ėr anū vertėmus ī lietuviū kalba.
            Lauksiam Jūsū žuodiu turizmas@skuodas.lt ėr svetainie www.skuodaswelcome.lt   skīrelie  Atgarsē.

  Sveikė gīvė mūsa svetainės lonkītuojē. Pristatuom tamstuoms pėrmūjī Lietuvuo tinklalapī, katruo startinis poslapis īr sorašyts žemaitėškā. Če dar vėins īruodyms tuo, kad Skouda rajuonė gyven patys kėitiausė žemaitē vėsuo Lietuvuo. Kon padarysi, kad mes tuokėj jau esam ėr nuorem būtė. Aš vierėjo, kad ne vėsėms patėks tuoks mūsa prisistatyms, bet mes negalem nerokoutėis ėr kėtėms nepasakuotė api tou, kad Sėmuons Daukonts yr kėlės iš Lėnkėmū, kad mūsa rajuona puolitikā puosiediū meto īr īteisėnė žemaitiū kalbā, kad mūsa rajuonā sāva žemaitėškās dramas veikalās garsėn Edmunds Untulis, kad Skouda rajuonė sunkē bier suskaičioutė plunksnas meistrus, katrėi rāša žemaitėška, kad Skoudė vykst tokėi rengėnē, kap unta „Skouda Boužės juomarks“, konkursos „Žemaitėškė skaitīmā“, teatrū festivalis „Vaidėnam tievū kalbo“, dainū festivalis „Dainioukem žemaitėška“ , gyvūjū amatū festivalis Muosėdie „Bieg opelė vingordama“ ėr dar daug kėtū, katrėi su kėkvėinās metās būn vės geresnė ėr žėnuomesnė ėr tou pačio īprasmėn žemaitiū kalbā ėr dāra anou žėnuomesnė ėr prieinamesnė. Tad keravuokēm sava prada, būkem tou, kou esam, tumet ėr kėtėms būsem īduomė.
                                         Su pagarba, skuodaswelcome team.